Sveikatos (ne)sąmonės #1: Biotech pirmūnų partnerystė, ląstelių nutukimo atmintis ir melagienos Amazon'o lentynoje
Ir dar šis tas iš ✨sveikatingumo✨ internetų
Pirmasis labas naujame formate!
Mano kasdienybėje – daug su sveikata susijusio, rimto ir nelabai, turinio. Visada po ranka turiu įdomią istoriją pokalbiui su draugais prie vakarienės stalo, o šis formatas – bandymas tomis istorijomis sudominti jus.
Kelis kartus per mėnesį čia rasite įtraukusių tyrimų apžvalgas, sveikatos pasaulio naujienas, klaidingos informacijos analizę, rekomendacijas ir mano pačios mintis. Tikslas vis dar toks pat – rūpintis savo sveikata ilgalaikėje perspektyvoje, ieškoti būdų, kaip išsiugdyti ir palaikyti sveikatai palankius įpročius, neįsiveliant į keistas sąmokslo teorijas ir nepaliekant pinigų tiems, kurie ne tik kad nepadeda, bet gali ir pakenkti. Tikiuosi, kad bus įdomu, linksma ir skaitysis lengvai. Lauksiu jūsų atsiliepimų, pasiūlymų, idėjų. Ačiū, kad esate, ačiū, kad skaitote!
OURA ring + DEXCOM
Lovoje žvilgteliu į „OURA“ programėlę – ten randu savo miego kokybės ir pasiruošimo dienai įvertinimus. „OURA“ – lyderiaujanti miego sekimo technologijų kompanija, kuri sparčiai auga, apimdama ir interpretuodama vis daugiau informacijos apie mūsų sveikatą. Šiuo metu žiedas seka 20 biometrinių duomenų: pulsą, širdies ritmo variabilumą, deguonies kiekį kraujyje, kūno temperatūrą, moters ciklą, fizinį aktyvumą. Visa ši informacija naudojama miego kokybės nustatymui, pasirengimo („readiness“), atsparumo („resilience“) įvertinimui, kardio amžiaus, streso kiekio, VO₂ max apskaičiavimui ir kt.
Šiuos žiedus nešiojame abu su vyru ir iš beveik metų patirties galiu pasakyti, kad mudviejų miego ritmas, reikalingas miego kiekis ir jo įtaka atsistatymui labai skiriasi. Dėl to norisi tikėti, kad skaičiavimai tikrai tikslūs ir stipriai lenkia technologijas, esančias laikrodžiuose (bandėme „Fitbit“, „Garmin“, „Apple Watch“). Kodėl jums apie tai pasakoju?
Nutiko didelis įvykis sveikatos prekių ženklų padangėje – dvi kompanijos, „OURA“ ir „Dexcom“, gaminanti gliukozės kiekio sekimo jutiklius, paskelbė apie partnerystę. „Dexcom“ kompanija investuoja 75 mln. į naujos kartos žiedo kūrimą, kuriame turėsime integraciją su „Dexcom Stelo“ – gliukozės jutikliu, skirtu sveikų žmonių gliukozės kiekio stebėjimui. Šių duomenų integracija su kitais sveikatos duomenimis supažindins ir praplės mūsų suvokimą apie metabolinę sveikatą, tikriausiai ir apie miego, streso bei fizinio aktyvumo įtaką gliukozės apykaitai. Šios partnerystės rezultatus galėsime išvysti jau 2025 metais, tačiau kada jie atkeliaus į Europos regioną – pasakyti itin sunku.
Daugiau apie partnerystę galite paskaityti čia.
Riebalų ląstelės turi nutukimo atmintį?
Pasirodė įdomus tyrimas, kuris siūlo atsakymą į amžiną klausimą – kodėl, numetus daug svorio, jis dažnu atveju greitai grįžta atgal?
Tyrimo metu atrasta, kad po reikšmingo svorio netekimo riebalų ląstelės išlaiko „nutukimo atmintį“. Ši „atmintis“ atsiranda dėl nutukimo sukeltų epigenomo pokyčių. Epigenomas – cheminių žymių, kurios, „prilipdamos“ prie DNR ar baltymų, slopina arba aktyvina genų raišką, rinkinys. Riebalinėse ląstelėse pasikeitus genų raiškai, sutrinka šių ląstelių veikla. Tyrimas atskleidžia, kad epigenetinės modifikacijos gali išlikti net ir pasiekus sveiką svorį (pakitusios riebalinės ląstelės rastos net po dvejų metų!).
Norėdami suprasti, kaip konkrečiai kinta riebalų ląstelių veikla, mokslininkai atliko tyrimą su pelėmis. Nutukusioms pelėms pasiekus sveiką svorį, riebalų ląstelės pasisavino daugiau gliukozės ir riebalų, pelės greičiau priaugo svorio negu kontrolinė grupė. Svarbu tai, kad tyrimas nepaaiškina priežastingumo (pasikeitusios riebalų ląstelės ≠ fiziniai pokyčiai pelėse), nustatyta tik koreliacija, o tai reiškia, kad klausimų dar žymiai daugiau nei atsakymų ir konkrečių išvadų daryti negalime. Tačiau tai nesumažina šios tyrimų krypties įdomumo.
Eilinį kartą verta prisiminti, kad pokyčiai, susiję su sveikata, turi būti ilgalaikiai – tik tada galime tikėtis rezultatų. Spindintys pažadai per mėnesį ar kelis atsikratyti visų nereikalingų kilogramų dažniausiai baigiasi nesėkme, nes tikslas turėtų būti normalų svorį pasiekti sveikais būdais, laipsniškai išsiugdant įpročius, kurie padės tą svorį išlaikyti. Ir, kaip sako tyrimo autoriai, pirmiausia turime koncentruotis į nutukimo prevenciją, nes grįžimas prie normalaus svorio yra ilga ir sudėtinga kelionė.
Su tyrimu galite susipažinti čia.
Nuotraukoje - riebalų ląstelės. Autorius: Steve Gschmeissner/SP
494 iš 1000 knygų apie vėžį Amazon - klaidinančios
Tyrėjai iš kelių skirtingų universitetų susigalvojo užsiėmimą – patikrinti amazon.com raktažodžio „vėžio išgydymas“ rezultatus. Jie apžvelgė net 1000 knygų anglų kalba ir beveik pusė (494) klaidina žmones apie vėžio gydymą:
97,3 % knygų pateikiami alternatyvūs būdai, kurie, teigiama, gali arba jau yra išgydę vėžį.
39,3 % knygų per daug supaprastina ligą, jos eigą, priežastis ir galimus gydymo metodus.
38,33 % klaidingai pateikia alternatyvius gydymo būdus kaip „moksliškai pagrįstus“.
34,2 % bando diskredituoti įprastus ir mokslo bendruomenės pripažintus vėžio gydymo metodus.
26,9 % propaguoja vieną gydymo būdą kaip tinkantį visų rūšių vėžiui ir (arba) kitoms ligoms gydyti.
26,7 % teigia, kad vienas gydymo metodas gali išgydyti visas vėžio rūšis.
24,1 % pateikia žmonių, sergančių vėžiu, jų šeimos narių ar sveikatos specialistų istorijas apie atrastus „naujus gydymo būdus“.
16,6 % teigia, kad vėžio gydymo būdai jau egzistuoja, tačiau yra slepiami arba draudžiami dėl farmacijos pramonės finansinių ir kitokių interesų (būdingos sąmokslo teorijos).
Šios knygos gali paskatinti pacientus atidėlioti arba atsisakyti būtinų, įrodytų gydymo metodų. Uždelstas arba neveiksmingas alternatyvus gydymas kelia grėsmę pacientų sveikatai ir gyvybei.
Su tyrimu galite susipažinti čia.
Šiais laikais klaidinanti informacija yra lengvai prieinama, matoma ir atsiranda šalia patikimų informacijos šaltinių kaip jiems lygi, o tai, akivaizdu, klaidina visuomenę. Pamenu savo močiutę – kaip ji laikraštyje perskaitytą informaciją laikydavo neginčijama tiesa, o man uždavus klausimą, nuoširdžiai pasimesdavo, teigdama: „Čia negali rašyti netiesos!“
Dabar tinklalaidę, knygą ar žurnalą gali išleisti bet kas, kas turi tam resursų. Todėl nepamirškime kritiškai vertinti bet kokios informacijos, matomos visose medijose (ir knygose!), ir visus sprendimus, susijusius su sveikata, aptarti su mūsų sveikata besirūpinančiais specialistais.
Diabeto saldėsis:
žingsnis kasos kamieninių ląstelių transplantacijoje
Bandomas naujas vaistas, kuris gali apsaugoti persodintas ląsteles be didesnių, kitiems imunosupresiniams vaistams būdingų šalutinių poveikių. Diabeto pasaulyje kasos ląstelių transplantacija nėra naujas dalykas. Kai susirgau prieš 23 metus, jau tuomet buvo bandoma tokiu būdu pagydyti pirmo tipo diabetą. Deja, iki šiol bandymai buvo nesėkmingi dėl paprastos priežasties – imunitetas, kuris vieną kartą sunaikino kasos ląsteles, sėkmingai sunaikina ir persodintas ląsteles. O imunosupresiniai vaistai, kuriuos būtina vartoti po transplantacijos, ir jų šalutiniai poveikiai kenkia organizmui gal net dar labiau negu pats diabetas.
Vaistas, pavadinimu Tegoprubart, kurį sukūrė „Eledon Pharmaceuticals“, šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijoje ir rodo daug žadančius rezultatus – du pacientai po beta kasos ląstelių transplantacijos sėkmingai pradėjo gaminti insuliną vartodami šį vaistą. Bet kai kalba pasisuka apie diabeto išgydymą, aš sakau tik viena: I’ll believe it when I see it.
Apie tai daugiau pasiskaityti galite čia.
✨Sveikatingumo✨ internetai
! Visa informacija, pateikiama šioje paskyroje, yra tik bendro pobūdžio, paremta autoriaus pasirinkimu, atrinktų mokslinių tyrimų, straipsnių, ar kitos informacijos analize, bei asmenine patirtimi - ji gali būti netiksli. Šis profilis nėra konsultacinio pobūdžio - dėl visų sveikatos sprendimų turite tartis su jus gydančiais specialistais.